jis
Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
[taisyti] 
Lietuvių kalba
[taisyti] Įvardis
| Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. jis, mot. g. ji | |||
|---|---|---|---|
| Neįvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | jis, ji |
- | jie, jos |
| kilm. | jo, jos |
- | jų, jų |
| naud. | jam, jai |
- | jiems, joms |
| gal. | jį, ją |
- | juos, jas |
| įnag. | juo, ja |
- | jais, jomis |
| viet. | jame, joje |
- | juose, jose |
| Įvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | jisai, joji |
- | jieji, josios |
| kilm. | jojo, josios |
- | jųjų, jųjų |
| naud. | jajam, jajai |
- | jiesiems, josioms |
| gal. | jįjį, jąją |
- | juosius, jąsias |
| įnag. | juoju, jąja |
- | jaisiais, josiomis |
| viet. | jajame, jojoje |
- | juosiuose, josiose |
jis (syn.: ans, anas) - asm. įvrd. kalbant apie vyriškosios giminės trečiąjį asmenį: Jis pjauna, o ji grėbia.
[taisyti] Vertimai
jis: įvardis
|
