įvardžiuotinis
Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Turinys |
[taisyti]
Lietuvių kalba
[taisyti] Būdvardis
- žr. pagr. f. mot. g. įvardžiuotinė.
- Skiemenys: į-var-džiuo-ti-nis
- įvardžiuotinis (Gramatika) - būdvardis, skaitvardis, dalyvis, ar kitos kalbos dalies žodis, kuris sudarytas su įvardžiais jis, ji ir žymintis nuolatinę, pastovią, išskirtinę ypatybę (pvz.: gerasis, aukščiausiasis, penktasis, manasis, rašantysis, rašomasis)
[taisyti] Išraiškos arba posakiai
įvardžiuotinis: (Gramatika)