susivaišintų
Taip pat žr.: susivaišintu
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
- žr. pagr. f. susivaišinti, susivaišina, susivaišino
- Skiemenys: su-si-vai-šin-tų
Etimologija[taisyti]
<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino
Dalyvis[taisyti]
- žr. pagr. f. vyr. g. susivaišintas, mot. g. susivaišinta.
- Skiemenys: su-si-vai-šin-tų
- tas, kurį susivaišino
Etimologija[taisyti]
<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino
Siekinys[taisyti]
- Skiemenys: su-si-vai-šin-tų
susivaišintų (tarm.| ryt.)
Etimologija[taisyti]
<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino