susivaišintumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivaišintumėm (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivaišinti, susivaišina, susivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivaišinu	susivaišinau	susivaišindavau	susivaišinsiu
tu	susivaišini	susivaišinai	susivaišindavai	susivaišinsi
jis, ji	susivaišina	susivaišino	susivaišindavo	susivaišins
mes	susivaišiname, susivaišinam	susivaišinome, susivaišinom	susivaišindavome, susivaišindavom	susivaišinsime, susivaišinsim
jūs	susivaišinate, susivaišinat	susivaišinote, susivaišinot	susivaišindavote, susivaišindavot	susivaišinsite, susivaišinsit
jie, jos	susivaišina	susivaišino	susivaišindavo	susivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivaišinčiau		susivaišintumėme, susivaišintumėm, susivaišintume
2 asm.	susivaišintumei, susivaišintum		susivaišintumėte, susivaišintumėt
3 asm.	susivaišintų		susivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivaišinkime, susivaišinkim
2 asm.	susivaišinki, susivaišink		susivaišinkite, susivaišinkit
3 asm.	tesusivaišina, tesusivaišinie		tesusivaišina, tesusivaišinie

• žr. pagr. f. susivaišinti, susivaišina, susivaišino
• Skiemenys: su-si-vai-šin-tu-mėm

susivaišintumėm

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---