neapsigirdėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapsigirdėtų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapsigirdžiu	neapsigirdėjau	neapsigirdėdavau	neapsigirdėsiu
tu	neapsigirdi	neapsigirdėjai	neapsigirdėdavai	neapsigirdėsi
jis, ji	neapsigirdi	neapsigirdėjo	neapsigirdėdavo	neapsigirdės
mes	neapsigirdime, neapsigirdim	neapsigirdėjome, neapsigirdėjom	neapsigirdėdavome, neapsigirdėdavom	neapsigirdėsime, neapsigirdėsim
jūs	neapsigirdite, neapsigirdit	neapsigirdėjote, neapsigirdėjot	neapsigirdėdavote, neapsigirdėdavot	neapsigirdėsite, neapsigirdėsit
jie, jos	neapsigirdi	neapsigirdėjo	neapsigirdėdavo	neapsigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapsigirdėčiau		neapsigirdėtumėme, neapsigirdėtumėm, neapsigirdėtume
2 asm.	neapsigirdėtumei, neapsigirdėtum		neapsigirdėtumėte, neapsigirdėtumėt
3 asm.	neapsigirdėtų		neapsigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapsigirdėkime, neapsigirdėkim
2 asm.	neapsigirdėki, neapsigirdėk		neapsigirdėkite, neapsigirdėkit
3 asm.	teneapsigirdi, teneapsigirdie		teneapsigirdi, teneapsigirdie

• žr. pagr. f. neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-tų

neapsigirdėtų

Etimologija

<= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Dalyvis

neapsigirdėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigirdėtas, mot. g. neapsigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėtas	neapsigirdėti	neapsigirdėta	neapsigirdėtos	neapsigirdėta	-
kilm.	neapsigirdėto	neapsigirdėtų	neapsigirdėtos	neapsigirdėtų	-	-
naud.	neapsigirdėtam	neapsigirdėtiems	neapsigirdėtai	neapsigirdėtoms	-	-
gal.	neapsigirdėtą	neapsigirdėtus	neapsigirdėtą	neapsigirdėtas	-	-
įnag.	neapsigirdėtu	neapsigirdėtais	neapsigirdėta	neapsigirdėtomis	-	-
viet.	neapsigirdėtame	neapsigirdėtuose	neapsigirdėtoje	neapsigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigirdėtasis	neapsigirdėtieji	neapsigirdėtoji	neapsigirdėtosios	-	-
kilm.	neapsigirdėtojo	neapsigirdėtųjų	neapsigirdėtosios	neapsigirdėtųjų	-	-
naud.	neapsigirdėtajam	neapsigirdėtiesiems	neapsigirdėtajai	neapsigirdėtosioms	-	-
gal.	neapsigirdėtąjį	neapsigirdėtuosius	neapsigirdėtąją	neapsigirdėtąsias	-	-
įnag.	neapsigirdėtuoju	neapsigirdėtaisiais	neapsigirdėtąja	neapsigirdėtosiomis	-	-
viet.	neapsigirdėtajame	neapsigirdėtuosiuose	neapsigirdėtojoje	neapsigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigirdėtas, mot. g. neapsigirdėta.
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-tų

neapsigirdėtų

1. tas, kurį neapsigirdėjo

Etimologija

<= neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo <= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-tų

neapsigirdėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo <= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    neapsigirdėtų: bendrai

apsigirdėtų (lt)

Vertimai

  neapsigirdėtų: bendrai

---