užsivaišintumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užsivaišintumėm (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užsivaišinu	užsivaišinau	užsivaišindavau	užsivaišinsiu
tu	užsivaišini	užsivaišinai	užsivaišindavai	užsivaišinsi
jis, ji	užsivaišina	užsivaišino	užsivaišindavo	užsivaišins
mes	užsivaišiname, užsivaišinam	užsivaišinome, užsivaišinom	užsivaišindavome, užsivaišindavom	užsivaišinsime, užsivaišinsim
jūs	užsivaišinate, užsivaišinat	užsivaišinote, užsivaišinot	užsivaišindavote, užsivaišindavot	užsivaišinsite, užsivaišinsit
jie, jos	užsivaišina	užsivaišino	užsivaišindavo	užsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užsivaišinčiau		užsivaišintumėme, užsivaišintumėm, užsivaišintume
2 asm.	užsivaišintumei, užsivaišintum		užsivaišintumėte, užsivaišintumėt
3 asm.	užsivaišintų		užsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užsivaišinkime, užsivaišinkim
2 asm.	užsivaišinki, užsivaišink		užsivaišinkite, užsivaišinkit
3 asm.	teužsivaišina, teužsivaišinie		teužsivaišina, teužsivaišinie

• žr. pagr. f. užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino
• Skiemenys: už-si-vai-šin-tu-mėm

užsivaišintumėm

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---