užsivaišintų

Taip pat žr.: užsivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užsivaišintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užsivaišinu	užsivaišinau	užsivaišindavau	užsivaišinsiu
tu	užsivaišini	užsivaišinai	užsivaišindavai	užsivaišinsi
jis, ji	užsivaišina	užsivaišino	užsivaišindavo	užsivaišins
mes	užsivaišiname, užsivaišinam	užsivaišinome, užsivaišinom	užsivaišindavome, užsivaišindavom	užsivaišinsime, užsivaišinsim
jūs	užsivaišinate, užsivaišinat	užsivaišinote, užsivaišinot	užsivaišindavote, užsivaišindavot	užsivaišinsite, užsivaišinsit
jie, jos	užsivaišina	užsivaišino	užsivaišindavo	užsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užsivaišinčiau		užsivaišintumėme, užsivaišintumėm, užsivaišintume
2 asm.	užsivaišintumei, užsivaišintum		užsivaišintumėte, užsivaišintumėt
3 asm.	užsivaišintų		užsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užsivaišinkime, užsivaišinkim
2 asm.	užsivaišinki, užsivaišink		užsivaišinkite, užsivaišinkit
3 asm.	teužsivaišina, teužsivaišinie		teužsivaišina, teužsivaišinie

• žr. pagr. f. užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino
• Skiemenys: už-si-vai-šin-tų

užsivaišintų

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

užsivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišintas, mot. g. užsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintas	užsivaišinti	užsivaišinta	užsivaišintos	užsivaišinta	-
kilm.	užsivaišinto	užsivaišintų	užsivaišintos	užsivaišintų	-	-
naud.	užsivaišintam	užsivaišintiems	užsivaišintai	užsivaišintoms	-	-
gal.	užsivaišintą	užsivaišintus	užsivaišintą	užsivaišintas	-	-
įnag.	užsivaišintu	užsivaišintais	užsivaišinta	užsivaišintomis	-	-
viet.	užsivaišintame	užsivaišintuose	užsivaišintoje	užsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintasis	užsivaišintieji	užsivaišintoji	užsivaišintosios	-	-
kilm.	užsivaišintojo	užsivaišintųjų	užsivaišintosios	užsivaišintųjų	-	-
naud.	užsivaišintajam	užsivaišintiesiems	užsivaišintajai	užsivaišintosioms	-	-
gal.	užsivaišintąjį	užsivaišintuosius	užsivaišintąją	užsivaišintąsias	-	-
įnag.	užsivaišintuoju	užsivaišintaisiais	užsivaišintąja	užsivaišintosiomis	-	-
viet.	užsivaišintajame	užsivaišintuosiuose	užsivaišintojoje	užsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišintas, mot. g. užsivaišinta.
• Skiemenys: už-si-vai-šin-tų

užsivaišintų

1. tas, kurį užsivaišino

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: už-si-vai-šin-tų

užsivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---