užkiltų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užkiltų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užkilti, užkyla, užkilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užkylu	užkilau	užkildavau	užkilsiu
tu	užkyli	užkilai	užkildavai	užkilsi
jis, ji	užkyla	užkilo	užkildavo	užkils
mes	užkylame, užkylam	užkilome, užkilom	užkildavome, užkildavom	užkilsime, užkilsim
jūs	užkylate, užkylat	užkilote, užkilot	užkildavote, užkildavot	užkilsite, užkilsit
jie, jos	užkyla	užkilo	užkildavo	užkils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užkilčiau		užkiltumėme, užkiltumėm, užkiltume
2 asm.	užkiltumei, užkiltum		užkiltumėte, užkiltumėt
3 asm.	užkiltų		užkiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užkilkime, užkilkim
2 asm.	užkilki, užkilk		užkilkite, užkilkit
3 asm.	teužkyla, teužkylie		teužkyla, teužkylie

• žr. pagr. f. užkilti, užkyla, užkilo
• Skiemenys: už-kil-tų

užkiltų

Etimologija

<= už- + kilti, kyla, kilo

---

Dalyvis

užkiltų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užkiltas, mot. g. užkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkiltas	užkilti	užkilta	užkiltos	užkilta	-
kilm.	užkilto	užkiltų	užkiltos	užkiltų	-	-
naud.	užkiltam	užkiltiems	užkiltai	užkiltoms	-	-
gal.	užkiltą	užkiltus	užkiltą	užkiltas	-	-
įnag.	užkiltu	užkiltais	užkilta	užkiltomis	-	-
viet.	užkiltame	užkiltuose	užkiltoje	užkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkiltasis	užkiltieji	užkiltoji	užkiltosios	-	-
kilm.	užkiltojo	užkiltųjų	užkiltosios	užkiltųjų	-	-
naud.	užkiltajam	užkiltiesiems	užkiltajai	užkiltosioms	-	-
gal.	užkiltąjį	užkiltuosius	užkiltąją	užkiltąsias	-	-
įnag.	užkiltuoju	užkiltaisiais	užkiltąja	užkiltosiomis	-	-
viet.	užkiltajame	užkiltuosiuose	užkiltojoje	užkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užkiltas, mot. g. užkilta.
• Skiemenys: už-kil-tų

užkiltų

1. tas, kurį užkilo

Etimologija

<= užkilti, užkyla, užkilo <= už- + kilti, kyla, kilo

---

Siekinys

• Skiemenys: už-kil-tų

užkiltų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= užkilti, užkyla, užkilo <= už- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    užkiltų: bendrai

neužkiltų (lt)

Vertimai

  užkiltų: bendrai

---