užkiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užkiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užkiltas, mot. g. užkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkiltas	užkilti	užkilta	užkiltos	užkilta	-
kilm.	užkilto	užkiltų	užkiltos	užkiltų	-	-
naud.	užkiltam	užkiltiems	užkiltai	užkiltoms	-	-
gal.	užkiltą	užkiltus	užkiltą	užkiltas	-	-
įnag.	užkiltu	užkiltais	užkilta	užkiltomis	-	-
viet.	užkiltame	užkiltuose	užkiltoje	užkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkiltasis	užkiltieji	užkiltoji	užkiltosios	-	-
kilm.	užkiltojo	užkiltųjų	užkiltosios	užkiltųjų	-	-
naud.	užkiltajam	užkiltiesiems	užkiltajai	užkiltosioms	-	-
gal.	užkiltąjį	užkiltuosius	užkiltąją	užkiltąsias	-	-
įnag.	užkiltuoju	užkiltaisiais	užkiltąja	užkiltosiomis	-	-
viet.	užkiltajame	užkiltuosiuose	užkiltojoje	užkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užkiltas, mot. g. užkilta.
• Skiemenys: už-kil-tu

užkiltu

1. tas, kurį užkilo

Etimologija

<= užkilti, užkyla, užkilo <= už- + kilti, kyla, kilo

---