užgirdėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užgirdėtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užgirdžiu	užgirdėjau	užgirdėdavau	užgirdėsiu
tu	užgirdi	užgirdėjai	užgirdėdavai	užgirdėsi
jis, ji	užgirdi	užgirdėjo	užgirdėdavo	užgirdės
mes	užgirdime, užgirdim	užgirdėjome, užgirdėjom	užgirdėdavome, užgirdėdavom	užgirdėsime, užgirdėsim
jūs	užgirdite, užgirdit	užgirdėjote, užgirdėjot	užgirdėdavote, užgirdėdavot	užgirdėsite, užgirdėsit
jie, jos	užgirdi	užgirdėjo	užgirdėdavo	užgirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užgirdėčiau		užgirdėtumėme, užgirdėtumėm, užgirdėtume
2 asm.	užgirdėtumei, užgirdėtum		užgirdėtumėte, užgirdėtumėt
3 asm.	užgirdėtų		užgirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užgirdėkime, užgirdėkim
2 asm.	užgirdėki, užgirdėk		užgirdėkite, užgirdėkit
3 asm.	teužgirdi, teužgirdie		teužgirdi, teužgirdie

• žr. pagr. f. užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo
• Skiemenys: už-gir-dė-tų

užgirdėtų

Etimologija

<= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Dalyvis

užgirdėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdėtas, mot. g. užgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtas	užgirdėti	užgirdėta	užgirdėtos	užgirdėta	-
kilm.	užgirdėto	užgirdėtų	užgirdėtos	užgirdėtų	-	-
naud.	užgirdėtam	užgirdėtiems	užgirdėtai	užgirdėtoms	-	-
gal.	užgirdėtą	užgirdėtus	užgirdėtą	užgirdėtas	-	-
įnag.	užgirdėtu	užgirdėtais	užgirdėta	užgirdėtomis	-	-
viet.	užgirdėtame	užgirdėtuose	užgirdėtoje	užgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtasis	užgirdėtieji	užgirdėtoji	užgirdėtosios	-	-
kilm.	užgirdėtojo	užgirdėtųjų	užgirdėtosios	užgirdėtųjų	-	-
naud.	užgirdėtajam	užgirdėtiesiems	užgirdėtajai	užgirdėtosioms	-	-
gal.	užgirdėtąjį	užgirdėtuosius	užgirdėtąją	užgirdėtąsias	-	-
įnag.	užgirdėtuoju	užgirdėtaisiais	užgirdėtąja	užgirdėtosiomis	-	-
viet.	užgirdėtajame	užgirdėtuosiuose	užgirdėtojoje	užgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdėtas, mot. g. užgirdėta.
• Skiemenys: už-gir-dė-tų

užgirdėtų

1. tas, kurį užgirdėjo

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: už-gir-dė-tų

užgirdėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    užgirdėtų: bendrai

neužgirdėtų (lt)

Vertimai

  užgirdėtų: bendrai

---