užgirdėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užgirdėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užgirdėtas, mot. g. užgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtas	užgirdėti	užgirdėta	užgirdėtos	užgirdėta	-
kilm.	užgirdėto	užgirdėtų	užgirdėtos	užgirdėtų	-	-
naud.	užgirdėtam	užgirdėtiems	užgirdėtai	užgirdėtoms	-	-
gal.	užgirdėtą	užgirdėtus	užgirdėtą	užgirdėtas	-	-
įnag.	užgirdėtu	užgirdėtais	užgirdėta	užgirdėtomis	-	-
viet.	užgirdėtame	užgirdėtuose	užgirdėtoje	užgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užgirdėtasis	užgirdėtieji	užgirdėtoji	užgirdėtosios	-	-
kilm.	užgirdėtojo	užgirdėtųjų	užgirdėtosios	užgirdėtųjų	-	-
naud.	užgirdėtajam	užgirdėtiesiems	užgirdėtajai	užgirdėtosioms	-	-
gal.	užgirdėtąjį	užgirdėtuosius	užgirdėtąją	užgirdėtąsias	-	-
įnag.	užgirdėtuoju	užgirdėtaisiais	užgirdėtąja	užgirdėtosiomis	-	-
viet.	užgirdėtajame	užgirdėtuosiuose	užgirdėtojoje	užgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užgirdėtas, mot. g. užgirdėta.
• Skiemenys: už-gir-dė-to-jo

užgirdėtojo

1. tas, kurį užgirdėjo

Etimologija

<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---