užgirdėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užgirdėkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užgirdžiu	užgirdėjau	užgirdėdavau	užgirdėsiu
tu	užgirdi	užgirdėjai	užgirdėdavai	užgirdėsi
jis, ji	užgirdi	užgirdėjo	užgirdėdavo	užgirdės
mes	užgirdime, užgirdim	užgirdėjome, užgirdėjom	užgirdėdavome, užgirdėdavom	užgirdėsime, užgirdėsim
jūs	užgirdite, užgirdit	užgirdėjote, užgirdėjot	užgirdėdavote, užgirdėdavot	užgirdėsite, užgirdėsit
jie, jos	užgirdi	užgirdėjo	užgirdėdavo	užgirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užgirdėčiau		užgirdėtumėme, užgirdėtumėm, užgirdėtume
2 asm.	užgirdėtumei, užgirdėtum		užgirdėtumėte, užgirdėtumėt
3 asm.	užgirdėtų		užgirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užgirdėkime, užgirdėkim
2 asm.	užgirdėki, užgirdėk		užgirdėkite, užgirdėkit
3 asm.	teužgirdi, teužgirdie		teužgirdi, teužgirdie

• žr. pagr. f. užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo
• Skiemenys: už-gir-dė-kim

užgirdėkim

Etimologija

<= už- + girdėti, girdi, girdėjo

---