susimąstau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susimąstau (sangrž. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susimąstyti, susimąsto, susimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susimąstau	susimąsčiau	susimąstydavau	susimąstysiu
tu	susimąstai	susimąstei	susimąstydavai	susimąstysi
jis, ji	susimąsto	susimąstė	susimąstydavo	susimąstys
mes	susimąstome, susimąstom	susimąstėme, susimąstėm	susimąstydavome, susimąstydavom	susimąstysime, susimąstysim
jūs	susimąstote, susimąstot	susimąstėte, susimąstėt	susimąstydavote, susimąstydavot	susimąstysite, susimąstysit
jie, jos	susimąsto	susimąstė	susimąstydavo	susimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susimąstyčiau		susimąstytumėme, susimąstytumėm, susimąstytume
2 asm.	susimąstytumei, susimąstytum		susimąstytumėte, susimąstytumėt
3 asm.	susimąstytų		susimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susimąstykime, susimąstykim
2 asm.	susimąstyki, susimąstyk		susimąstykite, susimąstykit
3 asm.	tesusimąsto, tesusimąstai		tesusimąsto, tesusimąstai

• žr. pagr. f. susimąstyti, susimąsto, susimąstė
• Skiemenys: su-si-mąs-tau

susimąstau

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---