susiginčijo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susiginčijo (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susiginčyti, susiginčija, susiginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susiginčiju	susiginčijau	susiginčydavau	susiginčysiu
tu	susiginčiji	susiginčijai	susiginčydavai	susiginčysi
jis, ji	susiginčija	susiginčijo	susiginčydavo	susiginčys
mes	susiginčijame, susiginčijam	susiginčijome, susiginčijom	susiginčydavome, susiginčydavom	susiginčysime, susiginčysim
jūs	susiginčijate, susiginčijat	susiginčijote, susiginčijot	susiginčydavote, susiginčydavot	susiginčysite, susiginčysit
jie, jos	susiginčija	susiginčijo	susiginčydavo	susiginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susiginčyčiau		susiginčytumėme, susiginčytumėm, susiginčytume
2 asm.	susiginčytumei, susiginčytum		susiginčytumėte, susiginčytumėt
3 asm.	susiginčytų		susiginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susiginčykime, susiginčykim
2 asm.	susiginčyki, susiginčyk		susiginčykite, susiginčykit
3 asm.	tesusiginčija, tesusiginčijie		tesusiginčija, tesusiginčijie

• žr. pagr. f. susiginčyti, susiginčija, susiginčijo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susiginčijąs, susiginčijantis, susiginčijanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susiginčijęs, susiginčijusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susiginčydavęs, susiginčydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susiginčysiąs, susiginčysiantis, susiginčysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susiginčijamas, susiginčijama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susiginčytas, susiginčyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susiginčysimas, susiginčysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susiginčytinas, susiginčytina.
• taip pat žr. pdlv.: susiginčijant, susiginčijus, susiginčydavus, susiginčysiant.
• taip pat žr. psdlv.: susiginčydamas, susiginčydama.
• taip pat žr. bdn.: susiginčyte, susiginčytinai.
• Skiemenys: su-si-gin-či-jo

susiginčijo

1. tarpusavyje ginčytis:
   • Tas rodė, kad susiginčyta dėl labai opaus reikalo.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    susiginčijo: bendrai

nesusiginčijo (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susiginčijo: Išvestiniai žodžiai

nesusiginčyti (lt) (neig. sangrž.)

susiginčijimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susiginčijo: bendrai

---