Pereiti prie turinio

susiginčijus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

susiginčijus

  1. ta, kuri susiginčijo

Etimologija

[taisyti]

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]



Padalyvis

[taisyti]

susiginčijus

  1. susijęs su veiksmu susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Etimologija

[taisyti]

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]