susiginčijimas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susiginčijimas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susiginčijimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčijimas	susiginčijimai
kilm.	susiginčijimo	susiginčijimų
naud.	susiginčijimui	susiginčijimams
gal.	susiginčijimą	susiginčijimus
įnag.	susiginčijimu	susiginčijimais
viet.	susiginčijime	susiginčijimuose
šauksm.	susiginčijime	susiginčijimai

• Skiemenys: su-si-gin-či-ji-mas

susiginčijimas

1. žr. veiksmas susiginčyti

Etimologija

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    susiginčijimas: bendrai

nesusiginčijimas (lt)

Vertimai

  susiginčijimas: bendrai

---