sunervinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sunervinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sunervinti, sunervina, sunervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sunervinu	sunervinau	sunervindavau	sunervinsiu
tu	sunervini	sunervinai	sunervindavai	sunervinsi
jis, ji	sunervina	sunervino	sunervindavo	sunervins
mes	sunerviname, sunervinam	sunervinome, sunervinom	sunervindavome, sunervindavom	sunervinsime, sunervinsim
jūs	sunervinate, sunervinat	sunervinote, sunervinot	sunervindavote, sunervindavot	sunervinsite, sunervinsit
jie, jos	sunervina	sunervino	sunervindavo	sunervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sunervinčiau		sunervintumėme, sunervintumėm, sunervintume
2 asm.	sunervintumei, sunervintum		sunervintumėte, sunervintumėt
3 asm.	sunervintų		sunervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sunervinkime, sunervinkim
2 asm.	sunervinki, sunervink		sunervinkite, sunervinkit
3 asm.	tesunervina, tesunervinie		tesunervina, tesunervinie

• žr. pagr. f. sunervinti, sunervina, sunervino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sunervinąs, sunervinantis, sunervinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sunervinęs, sunervinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sunervindavęs, sunervindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sunervinsiąs, sunervinsiantis, sunervinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sunervinamas, sunervinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sunervintas, sunervinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sunervinsimas, sunervinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sunervintinas, sunervintina.
• taip pat žr. pdlv.: sunervinant, sunervinus, sunervindavus, sunervinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: sunervindamas, sunervindama.
• taip pat žr. bdn.: sunervinte, sunervintinai.
• Skiemenys: su-ner-vin-ti

sunervinti

1. sujaudinti, suerzinti:
   • Per daug sunérvinti.

Etimologija

<= su- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    sunervinti: bendrai

nesunervinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    sunervinti: Išvestiniai žodžiai

nesunervinti (lt) (neig. )

sunervinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  sunervinti: bendrai

---

Dalyvis

sunervinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervintas, mot. g. sunervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervintas	sunervinti	sunervinta	sunervintos	sunervinta	-
kilm.	sunervinto	sunervintų	sunervintos	sunervintų	-	-
naud.	sunervintam	sunervintiems	sunervintai	sunervintoms	-	-
gal.	sunervintą	sunervintus	sunervintą	sunervintas	-	-
įnag.	sunervintu	sunervintais	sunervinta	sunervintomis	-	-
viet.	sunervintame	sunervintuose	sunervintoje	sunervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervintasis	sunervintieji	sunervintoji	sunervintosios	-	-
kilm.	sunervintojo	sunervintųjų	sunervintosios	sunervintųjų	-	-
naud.	sunervintajam	sunervintiesiems	sunervintajai	sunervintosioms	-	-
gal.	sunervintąjį	sunervintuosius	sunervintąją	sunervintąsias	-	-
įnag.	sunervintuoju	sunervintaisiais	sunervintąja	sunervintosiomis	-	-
viet.	sunervintajame	sunervintuosiuose	sunervintojoje	sunervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sunervintas, mot. g. sunervinta.
• Skiemenys: su-ner-vin-ti

sunervinti

1. tas, kurį sunervino

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---