sunervintumėme

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sunervintumėme (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sunervinti, sunervina, sunervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sunervinu	sunervinau	sunervindavau	sunervinsiu
tu	sunervini	sunervinai	sunervindavai	sunervinsi
jis, ji	sunervina	sunervino	sunervindavo	sunervins
mes	sunerviname, sunervinam	sunervinome, sunervinom	sunervindavome, sunervindavom	sunervinsime, sunervinsim
jūs	sunervinate, sunervinat	sunervinote, sunervinot	sunervindavote, sunervindavot	sunervinsite, sunervinsit
jie, jos	sunervina	sunervino	sunervindavo	sunervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sunervinčiau		sunervintumėme, sunervintumėm, sunervintume
2 asm.	sunervintumei, sunervintum		sunervintumėte, sunervintumėt
3 asm.	sunervintų		sunervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sunervinkime, sunervinkim
2 asm.	sunervinki, sunervink		sunervinkite, sunervinkit
3 asm.	tesunervina, tesunervinie		tesunervina, tesunervinie

• žr. pagr. f. sunervinti, sunervina, sunervino
• Skiemenys: su-ner-vin-tu-mė-me

sunervintumėme

Etimologija

<= su- + nervinti, nervina, nervino

---