sunervintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sunervintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervintas, mot. g. sunervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervintas	sunervinti	sunervinta	sunervintos	sunervinta	-
kilm.	sunervinto	sunervintų	sunervintos	sunervintų	-	-
naud.	sunervintam	sunervintiems	sunervintai	sunervintoms	-	-
gal.	sunervintą	sunervintus	sunervintą	sunervintas	-	-
įnag.	sunervintu	sunervintais	sunervinta	sunervintomis	-	-
viet.	sunervintame	sunervintuose	sunervintoje	sunervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervintasis	sunervintieji	sunervintoji	sunervintosios	-	-
kilm.	sunervintojo	sunervintųjų	sunervintosios	sunervintųjų	-	-
naud.	sunervintajam	sunervintiesiems	sunervintajai	sunervintosioms	-	-
gal.	sunervintąjį	sunervintuosius	sunervintąją	sunervintąsias	-	-
įnag.	sunervintuoju	sunervintaisiais	sunervintąja	sunervintosiomis	-	-
viet.	sunervintajame	sunervintuosiuose	sunervintojoje	sunervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sunervintas, mot. g. sunervinta.
• Skiemenys: su-ner-vin-tu

sunervintu

1. tas, kurį sunervino

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---