sumokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sumokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sumokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėtojas	sumokėtojai
kilm.	sumokėtojo	sumokėtojų
naud.	sumokėtojui	sumokėtojams
gal.	sumokėtoją	sumokėtojus
įnag.	sumokėtoju	sumokėtojais
viet.	sumokėtojuje	sumokėtojuose
šauksm.	sumokėtojau	sumokėtojai

• Skiemenys: su-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sumokėtoja.

sumokėtojas

1. tas, kuris sumoka

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    sumokėtojas: bendrai

nesumokėtojas (lt)

Vertimai

  sumokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

sumokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sumokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėtoja	sumokėtojos
kilm.	sumokėtojos	sumokėtojų
naud.	sumokėtojai	sumokėtojoms
gal.	sumokėtoją	sumokėtojas
įnag.	sumokėtoja	sumokėtojomis
viet.	sumokėtojoje	sumokėtojose
šauksm.	sumokėtoja	sumokėtojos

• Skiemenys: su-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. sumokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. sumokėtojas.

sumokėtojas

1. ta, kuri sumoka

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---