sumokėtam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumokėtam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumokėtas, mot. g. sumokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėtas	sumokėti	sumokėta	sumokėtos	sumokėta	-
kilm.	sumokėto	sumokėtų	sumokėtos	sumokėtų	-	-
naud.	sumokėtam	sumokėtiems	sumokėtai	sumokėtoms	-	-
gal.	sumokėtą	sumokėtus	sumokėtą	sumokėtas	-	-
įnag.	sumokėtu	sumokėtais	sumokėta	sumokėtomis	-	-
viet.	sumokėtame	sumokėtuose	sumokėtoje	sumokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėtasis	sumokėtieji	sumokėtoji	sumokėtosios	-	-
kilm.	sumokėtojo	sumokėtųjų	sumokėtosios	sumokėtųjų	-	-
naud.	sumokėtajam	sumokėtiesiems	sumokėtajai	sumokėtosioms	-	-
gal.	sumokėtąjį	sumokėtuosius	sumokėtąją	sumokėtąsias	-	-
įnag.	sumokėtuoju	sumokėtaisiais	sumokėtąja	sumokėtosiomis	-	-
viet.	sumokėtajame	sumokėtuosiuose	sumokėtojoje	sumokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumokėtas, mot. g. sumokėta.
• Skiemenys: su-mo-kė-tam

sumokėtam

1. tas, kurį sumokėjo

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---