pramonintų

Taip pat žr.: pramonintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pramonintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pramoninti, pramonina, pramonino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pramoninu	pramoninau	pramonindavau	pramoninsiu
tu	pramonini	pramoninai	pramonindavai	pramoninsi
jis, ji	pramonina	pramonino	pramonindavo	pramonins
mes	pramoniname, pramoninam	pramoninome, pramoninom	pramonindavome, pramonindavom	pramoninsime, pramoninsim
jūs	pramoninate, pramoninat	pramoninote, pramoninot	pramonindavote, pramonindavot	pramoninsite, pramoninsit
jie, jos	pramonina	pramonino	pramonindavo	pramonins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pramoninčiau		pramonintumėme, pramonintumėm, pramonintume
2 asm.	pramonintumei, pramonintum		pramonintumėte, pramonintumėt
3 asm.	pramonintų		pramonintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pramoninkime, pramoninkim
2 asm.	pramoninki, pramonink		pramoninkite, pramoninkit
3 asm.	tepramonina, tepramoninie		tepramonina, tepramoninie

• žr. pagr. f. pramoninti, pramonina, pramonino

Etimologija

<= pramonė

---

Dalyvis

pramonintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramonintas, mot. g. pramoninta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonintas	pramoninti	pramoninta	pramonintos	pramoninta	-
kilm.	pramoninto	pramonintų	pramonintos	pramonintų	-	-
naud.	pramonintam	pramonintiems	pramonintai	pramonintoms	-	-
gal.	pramonintą	pramonintus	pramonintą	pramonintas	-	-
įnag.	pramonintu	pramonintais	pramoninta	pramonintomis	-	-
viet.	pramonintame	pramonintuose	pramonintoje	pramonintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonintasis	pramonintieji	pramonintoji	pramonintosios	-	-
kilm.	pramonintojo	pramonintųjų	pramonintosios	pramonintųjų	-	-
naud.	pramonintajam	pramonintiesiems	pramonintajai	pramonintosioms	-	-
gal.	pramonintąjį	pramonintuosius	pramonintąją	pramonintąsias	-	-
įnag.	pramonintuoju	pramonintaisiais	pramonintąja	pramonintosiomis	-	-
viet.	pramonintajame	pramonintuosiuose	pramonintojoje	pramonintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramonintas, mot. g. pramoninta.
• Skiemenys: pra-mo-nin-tų

pramonintų

1. (Pramonė) – tas, kurį pramonino

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---