pramonintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramonintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramonintas, mot. g. pramoninta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonintas	pramoninti	pramoninta	pramonintos	pramoninta	-
kilm.	pramoninto	pramonintų	pramonintos	pramonintų	-	-
naud.	pramonintam	pramonintiems	pramonintai	pramonintoms	-	-
gal.	pramonintą	pramonintus	pramonintą	pramonintas	-	-
įnag.	pramonintu	pramonintais	pramoninta	pramonintomis	-	-
viet.	pramonintame	pramonintuose	pramonintoje	pramonintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonintasis	pramonintieji	pramonintoji	pramonintosios	-	-
kilm.	pramonintojo	pramonintųjų	pramonintosios	pramonintųjų	-	-
naud.	pramonintajam	pramonintiesiems	pramonintajai	pramonintosioms	-	-
gal.	pramonintąjį	pramonintuosius	pramonintąją	pramonintąsias	-	-
įnag.	pramonintuoju	pramonintaisiais	pramonintąja	pramonintosiomis	-	-
viet.	pramonintajame	pramonintuosiuose	pramonintojoje	pramonintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramonintas, mot. g. pramoninta.

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---