pramonini

Taip pat žr.: pramoninį

 Lietuvių kalba

Būdvardis

pramonini (bdv., vyr. g. vns. šauksm., vyr. g. dgs. vard., vyr. g. dgs. šauksm.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. pramoninis, mot. g. pramoninė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninis	pramoniniai, pramonini	pramoninė	pramoninės	-	-
kilm.	pramoninio	pramoninių	pramoninės	pramoninių	-	-
naud.	pramoniniam	pramoniniams, pramoniniam	pramoninei	pramoninėms, pramoninėm	-	-
gal.	pramoninį	pramoninius	pramoninę	pramonines	-	-
įnag.	pramoniniu	pramoniniais	pramonine	pramoninėmis, pramoninėm	-	-
viet.	pramoniniame, pramoniniam	pramoniniuose, pramoniniuos	pramoninėje, pramoninėj	pramoninėse	-	-
šauksm.	pramonini	pramoniniai, pramonini	pramonine	pramoninės	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramoninis, mot. g. pramoninė.

Etimologija

<= pramonė

---

Veiksmažodis

pramonini (vks., ties. nuos., es. l., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pramoninti, pramonina, pramonino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pramoninu	pramoninau	pramonindavau	pramoninsiu
tu	pramonini	pramoninai	pramonindavai	pramoninsi
jis, ji	pramonina	pramonino	pramonindavo	pramonins
mes	pramoniname, pramoninam	pramoninome, pramoninom	pramonindavome, pramonindavom	pramoninsime, pramoninsim
jūs	pramoninate, pramoninat	pramoninote, pramoninot	pramonindavote, pramonindavot	pramoninsite, pramoninsit
jie, jos	pramonina	pramonino	pramonindavo	pramonins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pramoninčiau		pramonintumėme, pramonintumėm, pramonintume
2 asm.	pramonintumei, pramonintum		pramonintumėte, pramonintumėt
3 asm.	pramonintų		pramonintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pramoninkime, pramoninkim
2 asm.	pramoninki, pramonink		pramoninkite, pramoninkit
3 asm.	tepramonina, tepramoninie		tepramonina, tepramoninie

• žr. pagr. f. pramoninti, pramonina, pramonino

Etimologija

<= pramonė

---