pramoninių

Taip pat žr.: pramoniniu

 Lietuvių kalba

Būdvardis

pramoninių (bdv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. pramoninis, mot. g. pramoninė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninis	pramoniniai, pramonini	pramoninė	pramoninės	-	-
kilm.	pramoninio	pramoninių	pramoninės	pramoninių	-	-
naud.	pramoniniam	pramoniniams, pramoniniam	pramoninei	pramoninėms, pramoninėm	-	-
gal.	pramoninį	pramoninius	pramoninę	pramonines	-	-
įnag.	pramoniniu	pramoniniais	pramonine	pramoninėmis, pramoninėm	-	-
viet.	pramoniniame, pramoniniam	pramoniniuose, pramoniniuos	pramoninėje, pramoninėj	pramoninėse	-	-
šauksm.	pramonini	pramoniniai, pramonini	pramonine	pramoninės	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramoninis, mot. g. pramoninė.

Etimologija

<= pramonė

---