pils

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pils (vks., ties. nuos., būs. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būs. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pilti, pila, pylė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pilu	pyliau	pildavau	pilsiu
tu	pili	pylei	pildavai	pilsi
jis, ji	pila	pylė	pildavo	pils
mes	pilame, pilam	pylėme, pylėm	pildavome, pildavom	pilsime, pilsim
jūs	pilate, pilat	pylėte, pylėt	pildavote, pildavot	pilsite, pilsit
jie, jos	pila	pylė	pildavo	pils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pilčiau		piltumėme, piltumėm, piltume
2 asm.	piltumei, piltum		piltumėte, piltumėt
3 asm.	piltų		piltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pilkime, pilkim
2 asm.	pilki, pilk		pilkite, pilkit
3 asm.	tepila, tepilie		tepila, tepilie

• žr. pagr. f. pilti, pila, pylė

---

 Latvių kalba

Daiktavardis

Daiktavardis
linksnis	vienaskaita	daugiskaita
vardininkas (Nominatīvs)	pils	-
kilmininkas (Ģenitīvs)	-	-
naudininkas (Datīvs)	-	-
galininkas (Akuzatīvs)	-	-
įnagininkas (Instrumentālis)	-	-
vietininkas (Lokatīvs)	-	-
šauksmininkas (Vokatīvs)	-	-

pils (mot. g.)

1. pilis ^(lt)
2. rūmai ^(lt)

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *pl̥h₁- (“tvirtovė”). Giminiški žodžiai - senovės graikų k. πόλις (polis), sanskrito पुर (pura) ir lietuvių k. pilis.

Išraiškos arba posakiai

    pils: Kilę žodžiai

pilsdrupas (lv) (mot. g., dgs.)