pasivogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pasivogė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pasivogti, pasivagia, pasivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pasivagiu	pasivogiau	pasivogdavau	pasivogsiu
tu	pasivagi	pasivogei	pasivogdavai	pasivogsi
jis, ji	pasivagia	pasivogė	pasivogdavo	pasivogs
mes	pasivagiame, pasivagiam	pasivogėme, pasivogėm	pasivogdavome, pasivogdavom	pasivogsime, pasivogsim
jūs	pasivagiate, pasivagiat	pasivogėte, pasivogėt	pasivogdavote, pasivogdavot	pasivogsite, pasivogsit
jie, jos	pasivagia	pasivogė	pasivogdavo	pasivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pasivogčiau		pasivogtumėme, pasivogtumėm, pasivogtume
2 asm.	pasivogtumei, pasivogtum		pasivogtumėte, pasivogtumėt
3 asm.	pasivogtų		pasivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pasivokime, pasivokim
2 asm.	pasivoki, pasivok		pasivokite, pasivokit
3 asm.	tepasivagia, tepasivagie		tepasivagia, tepasivagie

• žr. pagr. f. pasivogti, pasivagia, pasivogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pasivagiąs, pasivagiantis, pasivagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pasivogęs, pasivogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pasivogdavęs, pasivogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pasivogsiąs, pasivogsiantis, pasivogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pasivagiamas, pasivagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pasivogtas, pasivogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pasivogsimas, pasivogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pasivogtinas, pasivogtina.
• taip pat žr. pdlv.: pasivagiant, pasivogus, pasivogdavus, pasivogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pasivogdamas, pasivogdama.
• taip pat žr. bdn.: pasivogte, pasivogtinai.
• Skiemenys: pa-si-vo-gė

pasivogė

1. pasisavinti svetimą turtą:
   • Jis pasivogė pinigus.
2. kurį laiką vogti:
   • Naktį pasivõgs, o dieną pamiegos [kolūkyje].
3. neteisėtai, slapta ką nors pasiimti:
   • Neprietelių visokių būna: kas pasivagia, kas atima.
4. juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti:
   • Pajauniai pasivagia vištą ar ką kitą.
5. pasigrobti (žmogų):
   • Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pasivogsiù (vis tiek vesiu).
6. juokais pasigrobti (jaunąją per vestuves):
   • Čigonais pasirėdę, nuotaką pasivõgti nori.
7. (prk.) nutaikius progą susivežti (šieną, javus):
   • Pasivogdamì, pasivogdamì' [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai.
8. bent kiek pasiimti, susivokti, sudoroti:
   • Pasivogdamì šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom.
9. pasislėpti:
   • Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo.
10. slapta prisiartinti, prisėlinti:
    • Vilkas krūmeliais pàsivogia ir ateina [avių nešti].
11. slapta dingti, išeiti, išsėlinti:
    • Kodėl slapta pabėgai, pasivogei ir man nesakeisi.

Etimologija

<= pa- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Sinonimai

    pasivogė: bendrai

pasiglemžti (lt) (šnek.) nusiglemžti (lt) (šnek.) pasigvelbti (lt) (šnek.) pasišlemšti (lt) (šnek.) nusičiupti (lt) (šnek.) nusitverti (lt) (šnek.)

nusinešti (lt) (šnek.) nusidžiauti (lt) (šnek.) nusikniaukti (lt) (šnek.) nusišvilpti (lt) (šnek.) nujsioti (lt) (šnek.) nusiniauti (lt) (šnek.)

Antonimai

    pasivogė: bendrai

nepasivogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pasivogė: Išvestiniai žodžiai

nepasivogti (lt) (neig. sangrž.)

pasivogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pasivogė: bendrai

---