nusivogė
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]
nusivogė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nusivagiąs, nusivagiantis, nusivagianti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nusivogęs, nusivogusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nusivogdavęs, nusivogdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nusivogsiąs, nusivogsiantis, nusivogsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nusivagiamas, nusivagiama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nusivogtas, nusivogta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nusivogsimas, nusivogsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: nusivogtinas, nusivogtina.
- taip pat žr. pdlv.: nusivagiant, nusivogus, nusivogdavus, nusivogsiant.
- taip pat žr. psdlv.: nusivogdamas, nusivogdama.
- taip pat žr. bdn.: nusivogte, nusivogtinai.
- Skiemenys: nu-si-vo-gė
- nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti:
- Malkų iš miško nùsivogiau, ale ir drebėjau.
- nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti:
- Iš kur obuolių nusivogei?
- pasivogti:
- Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo.
- nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai)::
- Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės.
- nuskursti išvagiant:
- Nusìvogė tokia valstybė, sužuvo.
- slapta nuslinkti (kur):
- Jie rūko nuo manęs nusivõgę.
- smarkiai apvogti (žmogų):
Etimologija
[taisyti]<= nu- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė
Antonimai
[taisyti] nusivogė: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] nusivogė: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] nusivogė: bendrai