nuragintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nuragintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nuraginti, nuragina, nuragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nuraginu	nuraginau	nuragindavau	nuraginsiu
tu	nuragini	nuraginai	nuragindavai	nuraginsi
jis, ji	nuragina	nuragino	nuragindavo	nuragins
mes	nuraginame, nuraginam	nuraginome, nuraginom	nuragindavome, nuragindavom	nuraginsime, nuraginsim
jūs	nuraginate, nuraginat	nuraginote, nuraginot	nuragindavote, nuragindavot	nuraginsite, nuraginsit
jie, jos	nuragina	nuragino	nuragindavo	nuragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nuraginčiau		nuragintumėme, nuragintumėm, nuragintume
2 asm.	nuragintumei, nuragintum		nuragintumėte, nuragintumėt
3 asm.	nuragintų		nuragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nuraginkime, nuraginkim
2 asm.	nuraginki, nuragink		nuraginkite, nuraginkit
3 asm.	tenuragina, tenuraginie		tenuragina, tenuraginie

• žr. pagr. f. nuraginti, nuragina, nuragino
• Skiemenys: nu-ra-gin-tų

nuragintų

Etimologija

<= nu- + raginti, ragina, ragino

---

Dalyvis

nuragintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuragintas, mot. g. nuraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintas	nuraginti	nuraginta	nuragintos	nuraginta	-
kilm.	nuraginto	nuragintų	nuragintos	nuragintų	-	-
naud.	nuragintam	nuragintiems	nuragintai	nuragintoms	-	-
gal.	nuragintą	nuragintus	nuragintą	nuragintas	-	-
įnag.	nuragintu	nuragintais	nuraginta	nuragintomis	-	-
viet.	nuragintame	nuragintuose	nuragintoje	nuragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintasis	nuragintieji	nuragintoji	nuragintosios	-	-
kilm.	nuragintojo	nuragintųjų	nuragintosios	nuragintųjų	-	-
naud.	nuragintajam	nuragintiesiems	nuragintajai	nuragintosioms	-	-
gal.	nuragintąjį	nuragintuosius	nuragintąją	nuragintąsias	-	-
įnag.	nuragintuoju	nuragintaisiais	nuragintąja	nuragintosiomis	-	-
viet.	nuragintajame	nuragintuosiuose	nuragintojoje	nuragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuragintas, mot. g. nuraginta.
• Skiemenys: nu-ra-gin-tų

nuragintų

1. tas, kurį nuragino

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---

Siekinys

• Skiemenys: nu-ra-gin-tų

nuragintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    nuragintų: bendrai

nenuragintų (lt)

Vertimai

  nuragintų: bendrai

---