nuraginti

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

nuraginti

  1. privaišinti, nugirdyti:
    • Suvadindamys diduomenę parkrikštų į puotas, bendringai tenai jus nuraginusys, miečeiviai naktį aplinksmius guliančius išpjovė.

Etimologija[taisyti]

<= nu- + raginti, ragina, ragino


Antonimai[taisyti]

Išvestiniai žodžiai[taisyti]

Vertimai[taisyti]



Dalyvis[taisyti]

nuraginti

  1. tas, kurį nuragino

Etimologija[taisyti]

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino