nuragintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuragintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuragintas, mot. g. nuraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintas	nuraginti	nuraginta	nuragintos	nuraginta	-
kilm.	nuraginto	nuragintų	nuragintos	nuragintų	-	-
naud.	nuragintam	nuragintiems	nuragintai	nuragintoms	-	-
gal.	nuragintą	nuragintus	nuragintą	nuragintas	-	-
įnag.	nuragintu	nuragintais	nuraginta	nuragintomis	-	-
viet.	nuragintame	nuragintuose	nuragintoje	nuragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintasis	nuragintieji	nuragintoji	nuragintosios	-	-
kilm.	nuragintojo	nuragintųjų	nuragintosios	nuragintųjų	-	-
naud.	nuragintajam	nuragintiesiems	nuragintajai	nuragintosioms	-	-
gal.	nuragintąjį	nuragintuosius	nuragintąją	nuragintąsias	-	-
įnag.	nuragintuoju	nuragintaisiais	nuragintąja	nuragintosiomis	-	-
viet.	nuragintajame	nuragintuosiuose	nuragintojoje	nuragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuragintas, mot. g. nuraginta.
• Skiemenys: nu-ra-gin-to-jo-je

nuragintojoje

1. ta, kurią nuragino

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

nuragintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintoja	nuragintojos
kilm.	nuragintojos	nuragintojų
naud.	nuragintojai	nuragintojoms
gal.	nuragintoją	nuragintojas
įnag.	nuragintoja	nuragintojomis
viet.	nuragintojoje	nuragintojose
šauksm.	nuragintoja	nuragintojos

• Skiemenys: nu-ra-gin-to-jo-je
• žr. pagr. f. nuragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nuragintojas.

nuragintojoje

1. ta, kuri nuragina

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---