neužsivaišintų

Taip pat žr.: neužsivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužsivaišintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužsivaišinu	neužsivaišinau	neužsivaišindavau	neužsivaišinsiu
tu	neužsivaišini	neužsivaišinai	neužsivaišindavai	neužsivaišinsi
jis, ji	neužsivaišina	neužsivaišino	neužsivaišindavo	neužsivaišins
mes	neužsivaišiname, neužsivaišinam	neužsivaišinome, neužsivaišinom	neužsivaišindavome, neužsivaišindavom	neužsivaišinsime, neužsivaišinsim
jūs	neužsivaišinate, neužsivaišinat	neužsivaišinote, neužsivaišinot	neužsivaišindavote, neužsivaišindavot	neužsivaišinsite, neužsivaišinsit
jie, jos	neužsivaišina	neužsivaišino	neužsivaišindavo	neužsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužsivaišinčiau		neužsivaišintumėme, neužsivaišintumėm, neužsivaišintume
2 asm.	neužsivaišintumei, neužsivaišintum		neužsivaišintumėte, neužsivaišintumėt
3 asm.	neužsivaišintų		neužsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužsivaišinkime, neužsivaišinkim
2 asm.	neužsivaišinki, neužsivaišink		neužsivaišinkite, neužsivaišinkit
3 asm.	teneužsivaišina, teneužsivaišinie		teneužsivaišina, teneužsivaišinie

• žr. pagr. f. neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino
• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-tų

neužsivaišintų

Etimologija

<= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

neužsivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivaišintas, mot. g. neužsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintas	neužsivaišinti	neužsivaišinta	neužsivaišintos	neužsivaišinta	-
kilm.	neužsivaišinto	neužsivaišintų	neužsivaišintos	neužsivaišintų	-	-
naud.	neužsivaišintam	neužsivaišintiems	neužsivaišintai	neužsivaišintoms	-	-
gal.	neužsivaišintą	neužsivaišintus	neužsivaišintą	neužsivaišintas	-	-
įnag.	neužsivaišintu	neužsivaišintais	neužsivaišinta	neužsivaišintomis	-	-
viet.	neužsivaišintame	neužsivaišintuose	neužsivaišintoje	neužsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintasis	neužsivaišintieji	neužsivaišintoji	neužsivaišintosios	-	-
kilm.	neužsivaišintojo	neužsivaišintųjų	neužsivaišintosios	neužsivaišintųjų	-	-
naud.	neužsivaišintajam	neužsivaišintiesiems	neužsivaišintajai	neužsivaišintosioms	-	-
gal.	neužsivaišintąjį	neužsivaišintuosius	neužsivaišintąją	neužsivaišintąsias	-	-
įnag.	neužsivaišintuoju	neužsivaišintaisiais	neužsivaišintąja	neužsivaišintosiomis	-	-
viet.	neužsivaišintajame	neužsivaišintuosiuose	neužsivaišintojoje	neužsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišintas, mot. g. neužsivaišinta.
• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-tų

neužsivaišintų

1. tas, kurį neužsivaišino

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-tų

neužsivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---