neužsivaišintam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivaišintam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivaišintas, mot. g. neužsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintas	neužsivaišinti	neužsivaišinta	neužsivaišintos	neužsivaišinta	-
kilm.	neužsivaišinto	neužsivaišintų	neužsivaišintos	neužsivaišintų	-	-
naud.	neužsivaišintam	neužsivaišintiems	neužsivaišintai	neužsivaišintoms	-	-
gal.	neužsivaišintą	neužsivaišintus	neužsivaišintą	neužsivaišintas	-	-
įnag.	neužsivaišintu	neužsivaišintais	neužsivaišinta	neužsivaišintomis	-	-
viet.	neužsivaišintame	neužsivaišintuose	neužsivaišintoje	neužsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintasis	neužsivaišintieji	neužsivaišintoji	neužsivaišintosios	-	-
kilm.	neužsivaišintojo	neužsivaišintųjų	neužsivaišintosios	neužsivaišintųjų	-	-
naud.	neužsivaišintajam	neužsivaišintiesiems	neužsivaišintajai	neužsivaišintosioms	-	-
gal.	neužsivaišintąjį	neužsivaišintuosius	neužsivaišintąją	neužsivaišintąsias	-	-
įnag.	neužsivaišintuoju	neužsivaišintaisiais	neužsivaišintąja	neužsivaišintosiomis	-	-
viet.	neužsivaišintajame	neužsivaišintuosiuose	neužsivaišintojoje	neužsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišintas, mot. g. neužsivaišinta.
• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-tam

neužsivaišintam

1. tas, kurį neužsivaišino

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---