neužsimąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužsimąstytų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužsimąstau	neužsimąsčiau	neužsimąstydavau	neužsimąstysiu
tu	neužsimąstai	neužsimąstei	neužsimąstydavai	neužsimąstysi
jis, ji	neužsimąsto	neužsimąstė	neužsimąstydavo	neužsimąstys
mes	neužsimąstome, neužsimąstom	neužsimąstėme, neužsimąstėm	neužsimąstydavome, neužsimąstydavom	neužsimąstysime, neužsimąstysim
jūs	neužsimąstote, neužsimąstot	neužsimąstėte, neužsimąstėt	neužsimąstydavote, neužsimąstydavot	neužsimąstysite, neužsimąstysit
jie, jos	neužsimąsto	neužsimąstė	neužsimąstydavo	neužsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužsimąstyčiau		neužsimąstytumėme, neužsimąstytumėm, neužsimąstytume
2 asm.	neužsimąstytumei, neužsimąstytum		neužsimąstytumėte, neužsimąstytumėt
3 asm.	neužsimąstytų		neužsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužsimąstykime, neužsimąstykim
2 asm.	neužsimąstyki, neužsimąstyk		neužsimąstykite, neužsimąstykit
3 asm.	teneužsimąsto, teneužsimąstai		teneužsimąsto, teneužsimąstai

• žr. pagr. f. neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-tų

neužsimąstytų

Etimologija

<= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Dalyvis

neužsimąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimąstytas, mot. g. neužsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstytas	neužsimąstyti	neužsimąstyta	neužsimąstytos	neužsimąstyta	-
kilm.	neužsimąstyto	neužsimąstytų	neužsimąstytos	neužsimąstytų	-	-
naud.	neužsimąstytam	neužsimąstytiems	neužsimąstytai	neužsimąstytoms	-	-
gal.	neužsimąstytą	neužsimąstytus	neužsimąstytą	neužsimąstytas	-	-
įnag.	neužsimąstytu	neužsimąstytais	neužsimąstyta	neužsimąstytomis	-	-
viet.	neužsimąstytame	neužsimąstytuose	neužsimąstytoje	neužsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstytasis	neužsimąstytieji	neužsimąstytoji	neužsimąstytosios	-	-
kilm.	neužsimąstytojo	neužsimąstytųjų	neužsimąstytosios	neužsimąstytųjų	-	-
naud.	neužsimąstytajam	neužsimąstytiesiems	neužsimąstytajai	neužsimąstytosioms	-	-
gal.	neužsimąstytąjį	neužsimąstytuosius	neužsimąstytąją	neužsimąstytąsias	-	-
įnag.	neužsimąstytuoju	neužsimąstytaisiais	neužsimąstytąja	neužsimąstytosiomis	-	-
viet.	neužsimąstytajame	neužsimąstytuosiuose	neužsimąstytojoje	neužsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimąstytas, mot. g. neužsimąstyta.
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-tų

neužsimąstytų

1. tas, kurį neužsimąstė

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-tų

neužsimąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neužsimąstytų: bendrai

---