neužsimąstydavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužsimąstydavau (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužsimąstau	neužsimąsčiau	neužsimąstydavau	neužsimąstysiu
tu	neužsimąstai	neužsimąstei	neužsimąstydavai	neužsimąstysi
jis, ji	neužsimąsto	neužsimąstė	neužsimąstydavo	neužsimąstys
mes	neužsimąstome, neužsimąstom	neužsimąstėme, neužsimąstėm	neužsimąstydavome, neužsimąstydavom	neužsimąstysime, neužsimąstysim
jūs	neužsimąstote, neužsimąstot	neužsimąstėte, neužsimąstėt	neužsimąstydavote, neužsimąstydavot	neužsimąstysite, neužsimąstysit
jie, jos	neužsimąsto	neužsimąstė	neužsimąstydavo	neužsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužsimąstyčiau		neužsimąstytumėme, neužsimąstytumėm, neužsimąstytume
2 asm.	neužsimąstytumei, neužsimąstytum		neužsimąstytumėte, neužsimąstytumėt
3 asm.	neužsimąstytų		neužsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužsimąstykime, neužsimąstykim
2 asm.	neužsimąstyki, neužsimąstyk		neužsimąstykite, neužsimąstykit
3 asm.	teneužsimąsto, teneužsimąstai		teneužsimąsto, teneužsimąstai

• žr. pagr. f. neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-da-vau

neužsimąstydavau

Etimologija

<= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---