neužsimąstytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimąstytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimąstytas, mot. g. neužsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstytas	neužsimąstyti	neužsimąstyta	neužsimąstytos	neužsimąstyta	-
kilm.	neužsimąstyto	neužsimąstytų	neužsimąstytos	neužsimąstytų	-	-
naud.	neužsimąstytam	neužsimąstytiems	neužsimąstytai	neužsimąstytoms	-	-
gal.	neužsimąstytą	neužsimąstytus	neužsimąstytą	neužsimąstytas	-	-
įnag.	neužsimąstytu	neužsimąstytais	neužsimąstyta	neužsimąstytomis	-	-
viet.	neužsimąstytame	neužsimąstytuose	neužsimąstytoje	neužsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstytasis	neužsimąstytieji	neužsimąstytoji	neužsimąstytosios	-	-
kilm.	neužsimąstytojo	neužsimąstytųjų	neužsimąstytosios	neužsimąstytųjų	-	-
naud.	neužsimąstytajam	neužsimąstytiesiems	neužsimąstytajai	neužsimąstytosioms	-	-
gal.	neužsimąstytąjį	neužsimąstytuosius	neužsimąstytąją	neužsimąstytąsias	-	-
įnag.	neužsimąstytuoju	neužsimąstytaisiais	neužsimąstytąja	neužsimąstytosiomis	-	-
viet.	neužsimąstytajame	neužsimąstytuosiuose	neužsimąstytojoje	neužsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimąstytas, mot. g. neužsimąstyta.
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-ty-tu

neužsimąstytu

1. tas, kurį neužsimąstė

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---