nesusivaišintų

Taip pat žr.: nesusivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusivaišintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusivaišinu	nesusivaišinau	nesusivaišindavau	nesusivaišinsiu
tu	nesusivaišini	nesusivaišinai	nesusivaišindavai	nesusivaišinsi
jis, ji	nesusivaišina	nesusivaišino	nesusivaišindavo	nesusivaišins
mes	nesusivaišiname, nesusivaišinam	nesusivaišinome, nesusivaišinom	nesusivaišindavome, nesusivaišindavom	nesusivaišinsime, nesusivaišinsim
jūs	nesusivaišinate, nesusivaišinat	nesusivaišinote, nesusivaišinot	nesusivaišindavote, nesusivaišindavot	nesusivaišinsite, nesusivaišinsit
jie, jos	nesusivaišina	nesusivaišino	nesusivaišindavo	nesusivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusivaišinčiau		nesusivaišintumėme, nesusivaišintumėm, nesusivaišintume
2 asm.	nesusivaišintumei, nesusivaišintum		nesusivaišintumėte, nesusivaišintumėt
3 asm.	nesusivaišintų		nesusivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusivaišinkime, nesusivaišinkim
2 asm.	nesusivaišinki, nesusivaišink		nesusivaišinkite, nesusivaišinkit
3 asm.	tenesusivaišina, tenesusivaišinie		tenesusivaišina, tenesusivaišinie

• žr. pagr. f. nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino
• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-tų

nesusivaišintų

Etimologija

<= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

nesusivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivaišintas, mot. g. nesusivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintas	nesusivaišinti	nesusivaišinta	nesusivaišintos	nesusivaišinta	-
kilm.	nesusivaišinto	nesusivaišintų	nesusivaišintos	nesusivaišintų	-	-
naud.	nesusivaišintam	nesusivaišintiems	nesusivaišintai	nesusivaišintoms	-	-
gal.	nesusivaišintą	nesusivaišintus	nesusivaišintą	nesusivaišintas	-	-
įnag.	nesusivaišintu	nesusivaišintais	nesusivaišinta	nesusivaišintomis	-	-
viet.	nesusivaišintame	nesusivaišintuose	nesusivaišintoje	nesusivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintasis	nesusivaišintieji	nesusivaišintoji	nesusivaišintosios	-	-
kilm.	nesusivaišintojo	nesusivaišintųjų	nesusivaišintosios	nesusivaišintųjų	-	-
naud.	nesusivaišintajam	nesusivaišintiesiems	nesusivaišintajai	nesusivaišintosioms	-	-
gal.	nesusivaišintąjį	nesusivaišintuosius	nesusivaišintąją	nesusivaišintąsias	-	-
įnag.	nesusivaišintuoju	nesusivaišintaisiais	nesusivaišintąja	nesusivaišintosiomis	-	-
viet.	nesusivaišintajame	nesusivaišintuosiuose	nesusivaišintojoje	nesusivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišintas, mot. g. nesusivaišinta.
• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-tų

nesusivaišintų

1. tas, kurį nesusivaišino

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-tų

nesusivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---