nesusivaišintu

Taip pat žr.: nesusivaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivaišintas, mot. g. nesusivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintas	nesusivaišinti	nesusivaišinta	nesusivaišintos	nesusivaišinta	-
kilm.	nesusivaišinto	nesusivaišintų	nesusivaišintos	nesusivaišintų	-	-
naud.	nesusivaišintam	nesusivaišintiems	nesusivaišintai	nesusivaišintoms	-	-
gal.	nesusivaišintą	nesusivaišintus	nesusivaišintą	nesusivaišintas	-	-
įnag.	nesusivaišintu	nesusivaišintais	nesusivaišinta	nesusivaišintomis	-	-
viet.	nesusivaišintame	nesusivaišintuose	nesusivaišintoje	nesusivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivaišintasis	nesusivaišintieji	nesusivaišintoji	nesusivaišintosios	-	-
kilm.	nesusivaišintojo	nesusivaišintųjų	nesusivaišintosios	nesusivaišintųjų	-	-
naud.	nesusivaišintajam	nesusivaišintiesiems	nesusivaišintajai	nesusivaišintosioms	-	-
gal.	nesusivaišintąjį	nesusivaišintuosius	nesusivaišintąją	nesusivaišintąsias	-	-
įnag.	nesusivaišintuoju	nesusivaišintaisiais	nesusivaišintąja	nesusivaišintosiomis	-	-
viet.	nesusivaišintajame	nesusivaišintuosiuose	nesusivaišintojoje	nesusivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivaišintas, mot. g. nesusivaišinta.
• Skiemenys: ne-su-si-vai-šin-tu

nesusivaišintu

1. tas, kurį nesusivaišino

Etimologija

<= nesusivaišinti, nesusivaišina, nesusivaišino <= ne- + susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---