nesusigalvodavome

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusigalvodavome (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusigalvoju	nesusigalvojau	nesusigalvodavau	nesusigalvosiu
tu	nesusigalvoji	nesusigalvojai	nesusigalvodavai	nesusigalvosi
jis, ji	nesusigalvoja	nesusigalvojo	nesusigalvodavo	nesusigalvos
mes	nesusigalvojame, nesusigalvojam	nesusigalvojome, nesusigalvojom	nesusigalvodavome, nesusigalvodavom	nesusigalvosime, nesusigalvosim
jūs	nesusigalvojate, nesusigalvojat	nesusigalvojote, nesusigalvojot	nesusigalvodavote, nesusigalvodavot	nesusigalvosite, nesusigalvosit
jie, jos	nesusigalvoja	nesusigalvojo	nesusigalvodavo	nesusigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusigalvočiau		nesusigalvotumėme, nesusigalvotumėm, nesusigalvotume
2 asm.	nesusigalvotumei, nesusigalvotum		nesusigalvotumėte, nesusigalvotumėt
3 asm.	nesusigalvotų		nesusigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusigalvokime, nesusigalvokim
2 asm.	nesusigalvoki, nesusigalvok		nesusigalvokite, nesusigalvokit
3 asm.	tenesusigalvoja, tenesusigalvojie		tenesusigalvoja, tenesusigalvojie

• žr. pagr. f. nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo
• Skiemenys: ne-su-si-gal-vo-da-vo-me

nesusigalvodavome

Etimologija

<= ne- + susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---