neišsimokėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsimokėtum (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsimoku	neišsimokėjau	neišsimokėdavau	neišsimokėsiu
tu	neišsimoki	neišsimokėjai	neišsimokėdavai	neišsimokėsi
jis, ji	neišsimoka	neišsimokėjo	neišsimokėdavo	neišsimokės
mes	neišsimokame, neišsimokam	neišsimokėjome, neišsimokėjom	neišsimokėdavome, neišsimokėdavom	neišsimokėsime, neišsimokėsim
jūs	neišsimokate, neišsimokat	neišsimokėjote, neišsimokėjot	neišsimokėdavote, neišsimokėdavot	neišsimokėsite, neišsimokėsit
jie, jos	neišsimoka	neišsimokėjo	neišsimokėdavo	neišsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsimokėčiau		neišsimokėtumėme, neišsimokėtumėm, neišsimokėtume
2 asm.	neišsimokėtumei, neišsimokėtum		neišsimokėtumėte, neišsimokėtumėt
3 asm.	neišsimokėtų		neišsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsimokėkime, neišsimokėkim
2 asm.	neišsimokėki, neišsimokėk		neišsimokėkite, neišsimokėkit
3 asm.	teneišsimoka, teneišsimokie		teneišsimoka, teneišsimokie

• žr. pagr. f. neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-tum

neišsimokėtum

Etimologija

<= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---