neišsiginčytumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsiginčytumėt (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsiginčiju	neišsiginčijau	neišsiginčydavau	neišsiginčysiu
tu	neišsiginčiji	neišsiginčijai	neišsiginčydavai	neišsiginčysi
jis, ji	neišsiginčija	neišsiginčijo	neišsiginčydavo	neišsiginčys
mes	neišsiginčijame, neišsiginčijam	neišsiginčijome, neišsiginčijom	neišsiginčydavome, neišsiginčydavom	neišsiginčysime, neišsiginčysim
jūs	neišsiginčijate, neišsiginčijat	neišsiginčijote, neišsiginčijot	neišsiginčydavote, neišsiginčydavot	neišsiginčysite, neišsiginčysit
jie, jos	neišsiginčija	neišsiginčijo	neišsiginčydavo	neišsiginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsiginčyčiau		neišsiginčytumėme, neišsiginčytumėm, neišsiginčytume
2 asm.	neišsiginčytumei, neišsiginčytum		neišsiginčytumėte, neišsiginčytumėt
3 asm.	neišsiginčytų		neišsiginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsiginčykime, neišsiginčykim
2 asm.	neišsiginčyki, neišsiginčyk		neišsiginčykite, neišsiginčykit
3 asm.	teneišsiginčija, teneišsiginčijie		teneišsiginčija, teneišsiginčijie

• žr. pagr. f. neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo
• Skiemenys: ne-iš-si-gin-čy-tu-mėt

neišsiginčytumėt

Etimologija

<= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---