neišsiginčytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsiginčytų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsiginčiju	neišsiginčijau	neišsiginčydavau	neišsiginčysiu
tu	neišsiginčiji	neišsiginčijai	neišsiginčydavai	neišsiginčysi
jis, ji	neišsiginčija	neišsiginčijo	neišsiginčydavo	neišsiginčys
mes	neišsiginčijame, neišsiginčijam	neišsiginčijome, neišsiginčijom	neišsiginčydavome, neišsiginčydavom	neišsiginčysime, neišsiginčysim
jūs	neišsiginčijate, neišsiginčijat	neišsiginčijote, neišsiginčijot	neišsiginčydavote, neišsiginčydavot	neišsiginčysite, neišsiginčysit
jie, jos	neišsiginčija	neišsiginčijo	neišsiginčydavo	neišsiginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsiginčyčiau		neišsiginčytumėme, neišsiginčytumėm, neišsiginčytume
2 asm.	neišsiginčytumei, neišsiginčytum		neišsiginčytumėte, neišsiginčytumėt
3 asm.	neišsiginčytų		neišsiginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsiginčykime, neišsiginčykim
2 asm.	neišsiginčyki, neišsiginčyk		neišsiginčykite, neišsiginčykit
3 asm.	teneišsiginčija, teneišsiginčijie		teneišsiginčija, teneišsiginčijie

• žr. pagr. f. neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo
• Skiemenys: ne-iš-si-gin-čy-tų

neišsiginčytų

Etimologija

<= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---

Dalyvis

neišsiginčytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiginčytas, mot. g. neišsiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčytas	neišsiginčyti	neišsiginčyta	neišsiginčytos	neišsiginčyta	-
kilm.	neišsiginčyto	neišsiginčytų	neišsiginčytos	neišsiginčytų	-	-
naud.	neišsiginčytam	neišsiginčytiems	neišsiginčytai	neišsiginčytoms	-	-
gal.	neišsiginčytą	neišsiginčytus	neišsiginčytą	neišsiginčytas	-	-
įnag.	neišsiginčytu	neišsiginčytais	neišsiginčyta	neišsiginčytomis	-	-
viet.	neišsiginčytame	neišsiginčytuose	neišsiginčytoje	neišsiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčytasis	neišsiginčytieji	neišsiginčytoji	neišsiginčytosios	-	-
kilm.	neišsiginčytojo	neišsiginčytųjų	neišsiginčytosios	neišsiginčytųjų	-	-
naud.	neišsiginčytajam	neišsiginčytiesiems	neišsiginčytajai	neišsiginčytosioms	-	-
gal.	neišsiginčytąjį	neišsiginčytuosius	neišsiginčytąją	neišsiginčytąsias	-	-
įnag.	neišsiginčytuoju	neišsiginčytaisiais	neišsiginčytąja	neišsiginčytosiomis	-	-
viet.	neišsiginčytajame	neišsiginčytuosiuose	neišsiginčytojoje	neišsiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiginčytas, mot. g. neišsiginčyta.
• Skiemenys: ne-iš-si-gin-čy-tų

neišsiginčytų

1. tas, kurį neišsiginčijo

Etimologija

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-iš-si-gin-čy-tų

neišsiginčytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    neišsiginčytų: bendrai

išsiginčytų (lt)

Vertimai

  neišsiginčytų: bendrai

---