neišgalvoju

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišgalvoju (neig. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišgalvoju	neišgalvojau	neišgalvodavau	neišgalvosiu
tu	neišgalvoji	neišgalvojai	neišgalvodavai	neišgalvosi
jis, ji	neišgalvoja	neišgalvojo	neišgalvodavo	neišgalvos
mes	neišgalvojame, neišgalvojam	neišgalvojome, neišgalvojom	neišgalvodavome, neišgalvodavom	neišgalvosime, neišgalvosim
jūs	neišgalvojate, neišgalvojat	neišgalvojote, neišgalvojot	neišgalvodavote, neišgalvodavot	neišgalvosite, neišgalvosit
jie, jos	neišgalvoja	neišgalvojo	neišgalvodavo	neišgalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišgalvočiau		neišgalvotumėme, neišgalvotumėm, neišgalvotume
2 asm.	neišgalvotumei, neišgalvotum		neišgalvotumėte, neišgalvotumėt
3 asm.	neišgalvotų		neišgalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišgalvokime, neišgalvokim
2 asm.	neišgalvoki, neišgalvok		neišgalvokite, neišgalvokit
3 asm.	teneišgalvoja, teneišgalvojie		teneišgalvoja, teneišgalvojie

• žr. pagr. f. neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-ju

neišgalvoju

Etimologija

<= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---