neapvokėte

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapvokėte (neig. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapvokti, neapvokia, neapvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapvokiu	neapvokiau	neapvokdavau	neapvoksiu
tu	neapvoki	neapvokei	neapvokdavai	neapvoksi
jis, ji	neapvokia	neapvokė	neapvokdavo	neapvoks
mes	neapvokiame, neapvokiam	neapvokėme, neapvokėm	neapvokdavome, neapvokdavom	neapvoksime, neapvoksim
jūs	neapvokiate, neapvokiat	neapvokėte, neapvokėt	neapvokdavote, neapvokdavot	neapvoksite, neapvoksit
jie, jos	neapvokia	neapvokė	neapvokdavo	neapvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapvokčiau		neapvoktumėme, neapvoktumėm, neapvoktume
2 asm.	neapvoktumei, neapvoktum		neapvoktumėte, neapvoktumėt
3 asm.	neapvoktų		neapvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapvokime, neapvokim
2 asm.	neapvoki, neapvok		neapvokite, neapvokit
3 asm.	teneapvokia, teneapvokie		teneapvokia, teneapvokie

• žr. pagr. f. neapvokti, neapvokia, neapvokė
• Skiemenys: ne-ap-vo-kė-te

neapvokėte

Etimologija

<= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---