apvokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apvokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apvokti, apvokia, apvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apvokiu	apvokiau	apvokdavau	apvoksiu
tu	apvoki	apvokei	apvokdavai	apvoksi
jis, ji	apvokia	apvokė	apvokdavo	apvoks
mes	apvokiame, apvokiam	apvokėme, apvokėm	apvokdavome, apvokdavom	apvoksime, apvoksim
jūs	apvokiate, apvokiat	apvokėte, apvokėt	apvokdavote, apvokdavot	apvoksite, apvoksit
jie, jos	apvokia	apvokė	apvokdavo	apvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apvokčiau		apvoktumėme, apvoktumėm, apvoktume
2 asm.	apvoktumei, apvoktum		apvoktumėte, apvoktumėt
3 asm.	apvoktų		apvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apvokime, apvokim
2 asm.	apvoki, apvok		apvokite, apvokit
3 asm.	teapvokia, teapvokie		teapvokia, teapvokie

• žr. pagr. f. apvokti, apvokia, apvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: apvokiąs, apvokiantis, apvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: apvokęs, apvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: apvokdavęs, apvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: apvoksiąs, apvoksiantis, apvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: apvokiamas, apvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: apvoktas, apvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: apvoksimas, apvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: apvoktinas, apvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: apvokiant, apvokus, apvokdavus, apvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: apvokdamas, apvokdama.
• taip pat žr. bdn.: apvokte, apvoktinai.
• Skiemenys: ap-vok-ti

apvokti

1. sudoroti javus, nuimti derlių, nuvalyti:
   • Apvokė javus.
2. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti, apgerbti:
   • Visų pirma virtuvę apvókti reikia.

Etimologija

<= ap- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    apvokti: bendrai

neapvokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    apvokti: Išvestiniai žodžiai

apvokimas (lt) (vyr. g.)

neapvokti (lt) (neig. )

Vertimai

  apvokti: bendrai

---

Dalyvis

apvokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvoktas, mot. g. apvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvoktas	apvokti	apvokta	apvoktos	apvokta	-
kilm.	apvokto	apvoktų	apvoktos	apvoktų	-	-
naud.	apvoktam	apvoktiems	apvoktai	apvoktoms	-	-
gal.	apvoktą	apvoktus	apvoktą	apvoktas	-	-
įnag.	apvoktu	apvoktais	apvokta	apvoktomis	-	-
viet.	apvoktame	apvoktuose	apvoktoje	apvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvoktasis	apvoktieji	apvoktoji	apvoktosios	-	-
kilm.	apvoktojo	apvoktųjų	apvoktosios	apvoktųjų	-	-
naud.	apvoktajam	apvoktiesiems	apvoktajai	apvoktosioms	-	-
gal.	apvoktąjį	apvoktuosius	apvoktąją	apvoktąsias	-	-
įnag.	apvoktuoju	apvoktaisiais	apvoktąja	apvoktosiomis	-	-
viet.	apvoktajame	apvoktuosiuose	apvoktojoje	apvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvoktas, mot. g. apvokta.
• Skiemenys: ap-vok-ti

apvokti

1. tas, kurį apvokė

Etimologija

<= apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---