neįskolindavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįskolindavau (neig. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįskolinti, neįskolina, neįskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįskolinu	neįskolinau	neįskolindavau	neįskolinsiu
tu	neįskolini	neįskolinai	neįskolindavai	neįskolinsi
jis, ji	neįskolina	neįskolino	neįskolindavo	neįskolins
mes	neįskoliname, neįskolinam	neįskolinome, neįskolinom	neįskolindavome, neįskolindavom	neįskolinsime, neįskolinsim
jūs	neįskolinate, neįskolinat	neįskolinote, neįskolinot	neįskolindavote, neįskolindavot	neįskolinsite, neįskolinsit
jie, jos	neįskolina	neįskolino	neįskolindavo	neįskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįskolinčiau		neįskolintumėme, neįskolintumėm, neįskolintume
2 asm.	neįskolintumei, neįskolintum		neįskolintumėte, neįskolintumėt
3 asm.	neįskolintų		neįskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįskolinkime, neįskolinkim
2 asm.	neįskolinki, neįskolink		neįskolinkite, neįskolinkit
3 asm.	teneįskolina, teneįskolinie		teneįskolina, teneįskolinie

• žr. pagr. f. neįskolinti, neįskolina, neįskolino
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-da-vau

neįskolindavau

Etimologija

<= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---