skolino
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
skolino (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: skolinąs, skolinantis, skolinanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: skolinęs, skolinusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: skolindavęs, skolindavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: skolinsiąs, skolinsiantis, skolinsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: skolinamas, skolinama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: skolintas, skolinta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: skolinsimas, skolinsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: skolintinas, skolintina.
- taip pat žr. pdlv.: skolinant, skolinus, skolindavus, skolinsiant.
- taip pat žr. psdlv.: skolindamas, skolindama.
- taip pat žr. bdn.: skolinte, skolintinai.
- Skiemenys: sko-li-no
- duoti kam į skolą:
- Neskõlink jam pinigų – neatiduos.
- daryti skolingą:
- Aš jį skolinu, t. y. duodu, žyčioju jam jeib ką.
- imti į skolą:
- Tas žmogus buvo labai biednas ir vis skõlino po žmones pinigus.
- perimti, iš kitų savintis:
- Gali būti skolinama ir perkeltinė reikšmė.
Antonimai[taisyti]
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
skolino: Išvestiniai žodžiai
Išraiškos arba posakiai[taisyti]
skolino: Išraiškos arba posakiai
|
|
Vertimai[taisyti]
skolino: bendrai