neįsivaišindavo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsivaišindavo (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsivaišinu	neįsivaišinau	neįsivaišindavau	neįsivaišinsiu
tu	neįsivaišini	neįsivaišinai	neįsivaišindavai	neįsivaišinsi
jis, ji	neįsivaišina	neįsivaišino	neįsivaišindavo	neįsivaišins
mes	neįsivaišiname, neįsivaišinam	neįsivaišinome, neįsivaišinom	neįsivaišindavome, neįsivaišindavom	neįsivaišinsime, neįsivaišinsim
jūs	neįsivaišinate, neįsivaišinat	neįsivaišinote, neįsivaišinot	neįsivaišindavote, neįsivaišindavot	neįsivaišinsite, neįsivaišinsit
jie, jos	neįsivaišina	neįsivaišino	neįsivaišindavo	neįsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsivaišinčiau		neįsivaišintumėme, neįsivaišintumėm, neįsivaišintume
2 asm.	neįsivaišintumei, neįsivaišintum		neįsivaišintumėte, neįsivaišintumėt
3 asm.	neįsivaišintų		neįsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsivaišinkime, neįsivaišinkim
2 asm.	neįsivaišinki, neįsivaišink		neįsivaišinkite, neįsivaišinkit
3 asm.	teneįsivaišina, teneįsivaišinie		teneįsivaišina, teneįsivaišinie

• žr. pagr. f. neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino

neįsivaišindavo

Etimologija

<= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---