neįsiragintumėme

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsiragintumėme (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsiraginu	neįsiraginau	neįsiragindavau	neįsiraginsiu
tu	neįsiragini	neįsiraginai	neįsiragindavai	neįsiraginsi
jis, ji	neįsiragina	neįsiragino	neįsiragindavo	neįsiragins
mes	neįsiraginame, neįsiraginam	neįsiraginome, neįsiraginom	neįsiragindavome, neįsiragindavom	neįsiraginsime, neįsiraginsim
jūs	neįsiraginate, neįsiraginat	neįsiraginote, neįsiraginot	neįsiragindavote, neįsiragindavot	neįsiraginsite, neįsiraginsit
jie, jos	neįsiragina	neįsiragino	neįsiragindavo	neįsiragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsiraginčiau		neįsiragintumėme, neįsiragintumėm, neįsiragintume
2 asm.	neįsiragintumei, neįsiragintum		neįsiragintumėte, neįsiragintumėt
3 asm.	neįsiragintų		neįsiragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsiraginkime, neįsiraginkim
2 asm.	neįsiraginki, neįsiragink		neįsiraginkite, neįsiraginkit
3 asm.	teneįsiragina, teneįsiraginie		teneįsiragina, teneįsiraginie

• žr. pagr. f. neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-tu-mė-me

neįsiragintumėme

Etimologija

<= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---