neįsinervintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsinervintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsinervinu	neįsinervinau	neįsinervindavau	neįsinervinsiu
tu	neįsinervini	neįsinervinai	neįsinervindavai	neįsinervinsi
jis, ji	neįsinervina	neįsinervino	neįsinervindavo	neįsinervins
mes	neįsinerviname, neįsinervinam	neįsinervinome, neįsinervinom	neįsinervindavome, neįsinervindavom	neįsinervinsime, neįsinervinsim
jūs	neįsinervinate, neįsinervinat	neįsinervinote, neįsinervinot	neįsinervindavote, neįsinervindavot	neįsinervinsite, neįsinervinsit
jie, jos	neįsinervina	neįsinervino	neįsinervindavo	neįsinervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsinervinčiau		neįsinervintumėme, neįsinervintumėm, neįsinervintume
2 asm.	neįsinervintumei, neįsinervintum		neįsinervintumėte, neįsinervintumėt
3 asm.	neįsinervintų		neįsinervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsinervinkime, neįsinervinkim
2 asm.	neįsinervinki, neįsinervink		neįsinervinkite, neįsinervinkit
3 asm.	teneįsinervina, teneįsinervinie		teneįsinervina, teneįsinervinie

• žr. pagr. f. neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino
• Skiemenys: ne-į-si-ner-vin-tų

neįsinervintų

Etimologija

<= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---

Dalyvis

neįsinervintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsinervintas, mot. g. neįsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervintas	neįsinervinti	neįsinervinta	neįsinervintos	neįsinervinta	-
kilm.	neįsinervinto	neįsinervintų	neįsinervintos	neįsinervintų	-	-
naud.	neįsinervintam	neįsinervintiems	neįsinervintai	neįsinervintoms	-	-
gal.	neįsinervintą	neįsinervintus	neįsinervintą	neįsinervintas	-	-
įnag.	neįsinervintu	neįsinervintais	neįsinervinta	neįsinervintomis	-	-
viet.	neįsinervintame	neįsinervintuose	neįsinervintoje	neįsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervintasis	neįsinervintieji	neįsinervintoji	neįsinervintosios	-	-
kilm.	neįsinervintojo	neįsinervintųjų	neįsinervintosios	neįsinervintųjų	-	-
naud.	neįsinervintajam	neįsinervintiesiems	neįsinervintajai	neįsinervintosioms	-	-
gal.	neįsinervintąjį	neįsinervintuosius	neįsinervintąją	neįsinervintąsias	-	-
įnag.	neįsinervintuoju	neįsinervintaisiais	neįsinervintąja	neįsinervintosiomis	-	-
viet.	neįsinervintajame	neįsinervintuosiuose	neįsinervintojoje	neįsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsinervintas, mot. g. neįsinervinta.
• Skiemenys: ne-į-si-ner-vin-tų

neįsinervintų

1. tas, kurį neįsinervino

Etimologija

<= neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino <= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-si-ner-vin-tų

neįsinervintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino <= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    neįsinervintų: bendrai

įsinervintų (lt)

Vertimai

  neįsinervintų: bendrai

---